Wednesday, October 31, 2012

Happy Halloween!!!!


The worst you can do is nothing



Gyvenime, kurį regis dar kartais aplankau, nutinka visko:

Juoko iki ašarų, ašarų iki juoko. Šekspyro eilių, repeticijų, bei klaidžių tapatybių. Būna pažadų ir netikrumo. Ilgų pokalbių, bei trumpų atsisveikinimų. Garsios muzikos ir spengiančios tylos. Prisirišimo ir paguodos. Dar čia būna jūros ir nugarytės glostymo. Netikėtų pokalbių traukinyje su netikėtais žmonėmis. Senų prisiminimų ir nemigos naktų. Keistų lankytojų ir dar keistesnių klientų darbe. Knygų, filmų, minkštų, švelnių megztinių apsigaubti. Daug arbatos puodelių ir tas vienintelis su nudužusia ąsele. Senų draugų, bei naujų pažinčių. Ironijos ir sarkazmo. Būna, kai reikia paleisti ir nebereikėti. O tada pameti kryptį vedančią tavo gyvenimo link. Tada tas namo vedantis keliukas tampa išbandymų kupina trasa. Tada tampi stebėtoju. Nėra nieko tikro ir pastovaus. Gyvenimas tai tarsi didžiulis plačiaekranis televizorius su gera garso sistema ir galimybę matyt viską matyti HQ formatu. Tu matai judančius paveikslėlius, tačiau tu ne visuomet suvoki kas vyksta. Būna momentų kurie primena tikrovę, jie atrodo velniškai realūs. O gal jie tokie ir yra. Užsimerki ir bandai suprasti tai sapnas ar realybė. Gali būti, kad tos akimirkos turi tau iki skausmo pažystamą kvapą. Jos kvepia - kava, Lady Million, Lacoste, meilumu, kokosu, tabaku, sausainiais, jūra – nesvarbu kuo. Tačiau, žinia užuosti nepakanka.

Gyvenimas, kurį vertinu ir myliu yra nuostabus, kiek netikėtas ir pilnas staigmenų. Jis nuolat pateikia man netikėtų pasiūlymų, bei iššūkių. Tačiau savo tikslų ir siekių neišsižadėsiu. Planas yra, o gyvenimas jį draskys ir plėšys kiek reikės. Pažadu, tašką B pasieksiu. Nesismulkinsiu ir mažiau nei žadėta neimsiu. Gyvensiu.

 I was looking for a breath of life
A little touch of heavenly light...
...To get a dream of life again
A little vision of the sight at the end

Wednesday, October 24, 2012

New




Injuries, abrasions, coldness, suffering, tears, fear of pain, it gradually makes me living in a strange state.

When you walk, but only on the tips of your fingers,

I listen, but music and voices are barely audible;

I fish, but I let it go away;

I kiss, but only once, that I would not get attached

I look, but all I see is the distance,

I even cry, but the tears dries in, before it falls to the ground.

That's life, where you try to find secure medium – not to fall in the dirty depths,

But you did not reach the heights as well.

And I want to feel solid ground under my feet,

To hear mourns and laughing voices, strings and keyboard 
crescendo, cry real tears, to kiss you every day, and this time not to 
let go my catch.

And if I will become Severiutė the third dumb brother, sister, and cry with the unfinished fabric,
 
please just go

I will be the shepherd, lover, barefoot comforter, will then be the bottom

Possibly.
 
But I'll live, because the pain I will feel is the pain that I chose myself.

And today I ‘am not afraid of it, because I know that I can get up.




A few movies that I must see before 2013


Something for my damaged  mind...

tattoo? yes, please







when you can't sleep