Wednesday, October 31, 2012
The worst you can do is nothing
Gyvenime, kurį regis dar kartais aplankau, nutinka
visko:
Juoko iki ašarų, ašarų iki juoko. Šekspyro eilių,
repeticijų, bei klaidžių tapatybių. Būna pažadų ir netikrumo. Ilgų pokalbių,
bei trumpų atsisveikinimų. Garsios muzikos ir spengiančios tylos. Prisirišimo ir
paguodos. Dar čia būna jūros ir nugarytės glostymo. Netikėtų pokalbių traukinyje
su netikėtais žmonėmis. Senų prisiminimų ir nemigos naktų. Keistų lankytojų ir
dar keistesnių klientų darbe. Knygų, filmų, minkštų, švelnių megztinių
apsigaubti. Daug arbatos puodelių ir tas vienintelis su nudužusia ąsele. Senų draugų,
bei naujų pažinčių. Ironijos ir sarkazmo. Būna, kai reikia paleisti ir
nebereikėti. O tada pameti kryptį vedančią tavo gyvenimo link. Tada tas namo
vedantis keliukas tampa išbandymų kupina trasa. Tada tampi stebėtoju. Nėra nieko
tikro ir pastovaus. Gyvenimas tai tarsi didžiulis plačiaekranis televizorius su
gera garso sistema ir galimybę matyt viską matyti HQ formatu. Tu matai
judančius paveikslėlius, tačiau tu ne visuomet suvoki kas vyksta. Būna momentų
kurie primena tikrovę, jie atrodo velniškai realūs. O gal jie tokie ir yra. Užsimerki
ir bandai suprasti tai sapnas ar realybė. Gali būti, kad tos akimirkos turi tau
iki skausmo pažystamą kvapą. Jos kvepia - kava, Lady Million, Lacoste, meilumu,
kokosu, tabaku, sausainiais, jūra – nesvarbu kuo. Tačiau, žinia užuosti
nepakanka.
Gyvenimas, kurį vertinu ir myliu yra nuostabus,
kiek netikėtas ir pilnas staigmenų. Jis nuolat pateikia man netikėtų pasiūlymų,
bei iššūkių. Tačiau savo tikslų ir siekių neišsižadėsiu. Planas yra, o
gyvenimas jį draskys ir plėšys kiek reikės. Pažadu, tašką B pasieksiu. Nesismulkinsiu
ir mažiau nei žadėta neimsiu. Gyvensiu.
I was looking for a breath of life
A little touch of heavenly light...
A little touch of heavenly light...
...To get a dream of life again
A little vision of the sight at the end
A little vision of the sight at the end
Saturday, October 27, 2012
Wednesday, October 24, 2012
New
Injuries, abrasions, coldness, suffering, tears,
fear of pain, it gradually makes me living in a
strange state.
When you walk, but only on the tips of your fingers,
I listen, but music and
voices are barely audible;
I fish,
but I let it go away;
I kiss, but only once, that I would not get attached
I look,
but all I see is the distance,
I even
cry, but the tears dries in, before
it falls to the ground.
That's
life, where you try to find secure medium – not to
fall in the dirty depths,
But you did
not reach the heights as well.
And I want to feel solid
ground under my feet,
To hear mourns
and laughing voices,
strings and keyboard
crescendo, cry real tears,
to kiss you every
day, and this time not to
let go my catch.
And if I will become Severiutė
the third dumb brother,
sister, and cry with
the unfinished fabric,
please
just go,
I will be the shepherd, lover, barefoot
comforter, will then be the
bottom?
Possibly.
But I'll live, because the
pain I will feel is
the pain that I chose myself.
And
today I ‘am
not afraid of it, because I know that I can get up.
A few movies that I must see before 2013
Something for my damaged mind...
Tuesday, October 23, 2012
time is a healer and I'm a believer
Įrašas ištrintas, nes per keistą sutapimą jis nebereikalingas
Thursday, October 18, 2012
Subscribe to:
Comments (Atom)


.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg)




