?

And I hope
when you wake up
in your bed,
you remember
where I laid.
No matter who’s there now.
You’ll remember
me.
Because,
who ever wants to be
forgotten?

Tuomet...

Kai žmonių tau sugalvotos pravardės tave „paglosto“; kai nori visą naktį šokti; kai neverki, nes esi tam per stipri; kai visi pastebi tavo akis; kai Ingrida paskambina ir prakalbi mažiausiai valandą; kai tavo veidą puošia „nelegali“ šypsena; kai tavimi rūpinasi; kai praleidi naktį mieste; kai aplink yra „savi“, kai gauni tikrų laiškų rašytų ranka; kai stengiesi griūt į lovą pavargęs, nes nenori prisimint; kai žvilgsnis krypsta į tolį, kai neleidi sau prisirišti; kai skaitymas metro tampa madingas; kai prisimeni senus draugus; kai tave užkalbina nepažystamasis; kai sapnuoji; kai nenori suprasti; kai „išsidirbinėji“ kino teatre, nes ten yra mažų vaikų su „pareigingais“ tėvais; kai vengi; kai pastebi žavias smulkmenas, kai šypsaisi sau be priežasties, kai gyveni sau..dėl savęs.., kai eini į parką, kai vovertytė „nuknisa“ tavo sausainį, kai rūpi, kai nenori atsisveikinti, kai gali sau leisti viską, kai važiuoji su DLR, kai geri „slušius“ su Irma, kai leidi sau nuklysti, kai pasiilgsti...kai galiausiai tavo nuotykiu pilna vasara baigiasi ir tenka grįžti į realybę...

indeed

thank you.

Keane - Everybody's Changing

london 2012