Kai žmonių tau sugalvotos pravardės tave „paglosto“; kai nori visą naktį
šokti; kai neverki, nes esi tam per stipri; kai visi pastebi tavo akis; kai
Ingrida paskambina ir prakalbi mažiausiai valandą; kai tavo veidą puošia „nelegali“
šypsena; kai tavimi rūpinasi; kai praleidi naktį mieste; kai aplink yra „savi“,
kai gauni tikrų laiškų rašytų ranka; kai stengiesi griūt į lovą pavargęs, nes
nenori prisimint; kai žvilgsnis krypsta į tolį, kai neleidi sau prisirišti; kai
skaitymas metro tampa madingas; kai prisimeni senus draugus; kai tave užkalbina
nepažystamasis; kai sapnuoji; kai nenori suprasti; kai „išsidirbinėji“ kino
teatre, nes ten yra mažų vaikų su „pareigingais“ tėvais; kai vengi; kai pastebi
žavias smulkmenas, kai šypsaisi sau be priežasties, kai gyveni sau..dėl savęs..,
kai eini į parką, kai vovertytė „nuknisa“ tavo sausainį, kai rūpi, kai nenori
atsisveikinti, kai gali sau leisti viską, kai važiuoji su DLR, kai geri „slušius“
su Irma, kai leidi sau nuklysti, kai pasiilgsti...kai galiausiai tavo nuotykiu
pilna vasara baigiasi ir tenka grįžti į realybę...
No comments:
Post a Comment