Sonetas

Viljamas Šekspyras. 21-as sonetas. 

aš nerašau nusaldintų eilių,
dažytų aš neliaupsinu gražuolių.
aš joms padovanoti negaliu
nei mėnesienų, nei žydrųjų tolių…

tegul kiti sau švaistos gėlėmis,
lai pasitelkia mūzai į pagalbą
pulkus žvaigždžių, liūliuojančias vilnis…
ir apie deimantus kiek nori kalba.

aš myliu tiesą. aš žinau, jog ta
kuri gražiausia man visam pasauly,
yra duktė šios žemės paprasta,
o ne dievaitė, spindinti kaip saulė.

aš nepaseksiu pavyzdžiu kitų:
prekiauti savo meile - man koktu.

 Dievinu Kai dėstytojai myli savo dalyką, tai įkvėpia ir tave...

mano senas, tačiau pats mylimiausias sonetas